Mūsų imuninė sistema

Svarbiausios imuninės sistemos ląstelės yra baltieji kraujo kūneliai (leukocitai). Jie atsiranda iš kamieninių ląstelių kaulų čiulpuose ir diferencijuojasi į įgimtos ir adaptyvios imuninės sistemos ląsteles (pvz., T ir B limfocitus). Kūno gynybinė sistema apima ištisus organus, tokius kaip žarnynas arba blužnis, ir kraujagyslių sistemas, tokias kaip limfa ir kraujagyslės.

Įgimta gynybos linija susideda iš fiziologinių barjerų, tokių kaip oda, kvėpavimo takų gleivinės arba bronchų blakstienėlės. Be to, yra gynybinių ląstelių, tokių kaip granulocitai, monocitai ir natūralios žudikų ląstelės, kurios nespecifiškai atakuoja užpuolikus ir sergančias kūno ląsteles. Kai kurios iš šių ląstelių gali sunaikinti patogenus tiesiogiai jas nurydamos ir virškindamos. Vien tai paprastai yra pakankamai veiksminga, kad būtų išvengta daugumos infekcijų.

​

Jei to nepakanka, iškviečiama specifinė arba įgyta imuninė sistema – ji atlieka visa kita. Ji vadovaujasi kitokia strategija nei įgimtas gynybos frontas ir yra pagrįstas specifiniu antigenų atpažinimu T ir B ląstelėse, kurie atsiranda limfocitai. Pavyzdžiui, antigenai yra specifiniai baltymai bakterijų paviršiuje. B ląstelės gamina antikūnus, nukreiptus prieš antigeną, kurie cirkuliuoja kraujyje ir limfos skystyje. Tada jie gali tiesiogiai blokuoti patogenus arba pažymėti juos prieš naikinančias ląsteles. Kita vertus, T ląstelės turi antigenus surišančius receptorius tiesiai ant savo paviršiaus. Yra keletas jų tipų. Pavyzdžiui, citotoksinės T ląstelės gali sunaikinti endogenines ląsteles, kurios yra užkrėstos patogenu. Kai kurios imuninės ląstelės ilgainiui virsta atminties ląstelėmis. Po užsikrėtimo jie lieka organizme. Imuninė atmintis taip pat yra priežastis, dėl kurios žmogus tampa atsparus tam tikroms ligoms.